klab
"What I cannot create, I do not understand." – R. Feynman
Rasa Gulbinaitė, Jonas Kubilius, Gabija Toleikytė, Vincent Walsh

NMA 2010 m. vasaros sesija

NMA , Nidos vidurinė mokykla, Nida (Lithuania) , 2010-07-05

Rasa Gulbinaitė:

  • Ar galima išmatuoti meilę, laimę, grožį? Laimė, meilė, grožio pajautimas – „tai labai asmeniška ir subtilu“ pasakytų kiekvienas, paklaustas, ką šie žodžiai reiškia. Smegenotyros metodai, leidžiantys pažvelgti į kiekvieno smegenis „iš vidaus“, piešia kiek kitokį vaizdą. Pasirodo, esame labiau panašūs nei skirtingi. Pasitelkdami mokslinių tyrimų rezultatus bandysime narplioti jausmų neurobiologiją ir atsakyti į klausimus, ar nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingnis ir ar tikrai esame savo laimės kalviai?
  • Signalų aptikimo teorija, arba kaip priimame sprendimus Signalų aptikimo teorija suformuluota antrojo pasaulinio karo metais, kai stebint radarus nuspręsti, ar žybtelėjimas ekrane priešo lėktuvas, ar paprasčiausias elektronikos prietaisų triukšmas, buvo gyvybiškai svarbu. Šiandien teorija taikoma įvairiose mokslo srityse: aviacijoje, psichologijoje, klinikinėje diagnostikoje ir netgi sąmonės tyrimuose. Paskaitoje bus pristatomi signalų aptikimo teorijos matematiniai pagrindai. Šias žinias pritaikysime aptardami tokius reiškinius, kaip haliucinacijos ir aklaregystė. Sužinosime, kaip mokslininkai siūlo šią negalią išgydyti pasitelkiant signalų aptikimo teoriją.

Jonas Kubilius:

  • Įvadas į smegenų tyrimus Žmogaus protas yra neišmatuojamas, jo kūrybinei galiai neprilygsta niekas – iš kur tokia jėga? Kaip atsiranda tokie sudėtingi procesai kaip sąmonė? Ar kompiuterių ir smegenų veikimo principai tapatūs? Neuromokslininkai į šiuos klausimus mėgina atsakyti iš įvairių pusių: tirdami, kaip mes matome, suvokiame, kuriame, mąstome, šnekame, aiškindamiesi, kaip veikia smegenų ląstelės neuronai, teoriškai modeliuodami šiuos procesus, diskutuodami, kas yra protas. Apie manipuliavimą mąstymu ir minčių skaitymą, fotografinę atmintį, skaitymą iš rankų ir veido, meną ir dirbtinius kompozitorius bei atsakomybę už visa tai, ką neuromokslai pridirbs ateityje, kalbėsime šioje įvadinėje smegenų tyrimų paskaitoje.
  • Dirbtinio intelekto kūrimas Dirbtinio intelekto tyrimai skamba patraukliai, bet kaip konkrečiai tai yra daroma dažnai nutylima. Iš tikrųjų jokios magijos čia nėra, principai gana paprasti. Kalbėsime apie dirbtinius neuroninius tinklus ir jų galimybes. Šiuos principus pritaikysime nagrinėdami esamų regos sistemos modelių veikimą.
  • Ką galime sužinoti skenuodami smegenis Iš visų smegenų skenavimo metodų, funkcinio magnetinio rezonanso skenavimas (fMRI) yra plačiausiai naudojamas mokslininkų tiriant smegenų veikimą. Šioje paskaitose susipažinsime su fizikiniais fMRI veikimo principais ir kaip fMRI taikomas moksliniuose tyrimuose.

Gabija Toleikytė:

  • Kodėl ežiukas rūke pasiklydo? Kaip mes suvokiame aplinką ir savo padėtį joje? Šis klausimas kirbino jau ir ankstyvuosius graikų mąstytojus, tačiau tik pastaruoju dešimtmečiu, integruojant įvairius neuromokslų metodus, pradeda aiškėti neuroninis mechanizmas, įgalinantis mus orientuotis erdvėje, o tai ir bus pristatoma šioje paskaitoje.
  • Kaip skaičiuoja neuronai Šioje paskaitoje bus apžvelgiama, kiek smegenyse gali padaryti pavieniai neuronai ir kam reikalingi neuronų tinklai. Taip pat bus išsamiai supažindinama su šiuolaikiniais neuromokslų metodais, įgalinančiais matuoti ir manipuliuoti neuronų veiklą.

Prof. Vincent Walsh:

  • Creativity: who has it, how do I get it and what’s it go to do with science? Creativity is something usually associated with artists, writers and musicians. I will talk about what we know about creativity, how we might explain and nurture it and why I believe that creativity in the arts and sciences does not differ (much).
  • Why are mathematicians zombies? Many brain functions are to some degree localised to specialised brain regions. I will discuss the evolution and development of the human understanding of number and explain why this function is localised to a particular brain region.

(Dėl autorių teisių apribojimų, visos skaidrės pateikiamos tik švietimo tikslais, išskyrus kur nurodyta kitaip.)